Dan Frommer rašo apie Apple pastangas sukurti skaitmeninį asistentą (“agento technologijos, agento technologijos” kartoju kiekvieną kartą paklaustas apie IT ateitį). Asistentas užkištų Google ir kitas tarnybas už užuolaidos. Ir veiktų kaip superagregatorius.
Sutaupytų daug laiko. Bet kalbėti su juo tektų angliškai.
Kaip ten sakydavo mokykloje? “Karštą bulvę į burną – ir turi natūralų akcentą”.
Kolega Linas šįryt atsiuntė laišką apie naują savo programą mobiliesiems telefonams Stops Vilnius (o taip pat Stops Kaunas, Klaipėda ir Panevėžys). Aš jaučiu silpnybę orų ir transporto tvarkaraščių programoms, todėl į miestą išėjau jau su Stops.
Esu bandęs panašių įrankių anksčiau, bet nė vienas neprilipo, nes buvo nepatogūs naudotis. Toloka iki tobulumo ir Stops Vilnius, bet kol kas tai geriausia tokio tipo programa Vilniaus viešajam transportui sekti.
Privalumai: nenaudoja interneto srauto, bet turi miesto žemėlapį (OpenStreetMap) su geolokacija, kuriame labai lengva rasti artimiausią transporto stotelę; gyvai rodo kelių artimiausių reikiamo maršruto troleibusų ar autobusų atvykimo laiką (“už 4 min.”), kas patogu svarstant, ar paspartinti žingsnį, ar vis tiek nespėsi į artimiausią. Programa turi ir automatinį, ir “rankinį” atnaujinimą, todėl gali būti tikras, kad visada turi naujausią tvarkaraštį.
Trūkumai: klaidi navigacija. Stotelės sąraše sudėtos po du kartus (nes transportas vyksta dviemis kryptimis), bet be aiškios krypties nuorodos. Turi pasirinkti bent vieną, kad pamatytum, ar pataikei. Užrašymo variantas “Savanorių pr. į centrą” ir “Savanorių pr. iš centro”, būtų paprastesnis, nors aš suprantu, kad ne visais atvejais paprasta tokiu būdu nurodyti kryptį – juk skirtingų maršrutų kelias labai skiriasi.
Kitas dalykas, kad programa nelabai seka, ką su ja daro vartotojas. Jei, tarkime, pasirenkate 14-tą maršrutą ir vieną jo stotelių, tai atidarius stotelę, programa rodo ne to maršruto tvarkaraštį, o visų maršrutų pasirinkimą iš naujo. Trumpesnis kelias būtų eiti per stoteles, tačiau čia, kaip minėjau, pinasi kryptys, o be to ne visuose programos ekranuose yra paieškos laukelis. Būtų geriau, jei paieška turėtų savo mygtuką.
Na, ir kartelį man Stops VIlnius lūžo keisdamas maršruto informaciją.
Visa tai pataisoma ateityje. Jei kūrėjas turės pakankamai motyvacijos (ir pajamų – “Stops” turi ir mokamas versijas su kiek daugiau galimybių), tai gal kada nors programa pati pasičiups artimiausios stotelės informaciją, paklausdama tik krypties (1 mygtuko spustelėjimas) ir maršruto (dar 1 mygtuko spustelėjimas)? Leisiu sau pafantazuoti ir apie galimybę paspausti “įlipau”, kuomet programa rodytų “skrydžio informaciją”: kiek laiko liko iki atvykimo į norimą stotelę.
Šiandieninis bandymas man buvo sėkmingas. Atėjau į stotelę programai rašant “už 4 min.”. Troleibusas atvažiavo laiku. 14:29 lygiai.
Citata iš programų kūrėjų naujienlaiškio: “Just over a year ago we released the first version of Penzu Mobile. But because it was web-based, it didn’t quite live up to our (and your) expectations” (pajuodinimas mano). O aš dar pamenu apykarščius įrodinėjimus, kad žiniatinklio programos yra tikras išsigelbėjimas nuo operacinių sistemų ir jų programų parduotuvių hegemonijos. Gal laikinas išsigelbėjimas, bet ne tikras.
(Penzu – jei įdomu, kas tai).
Mano kolegoms anapus Atlanto nepatinka Google+.
Vienas rašo: “Google+ mirė. Blogiausiu atveju per kelis artimiausius mėnesius jis išnyks ar taps interneto planktonu. Geriausiu atveju jis bus Microsoft Bing atitikmuo tarp socialinių tinklų: patenkinamas, gal net smagus retkarčiais užsukti, bet visiškai nesvarbus žiniatinklyje”.
Kitas rašo: “Niekas nerašo į Google+, nes niekas nerašo į Google+. Mano Google+ puslapis – blogesnis už apleistą miestą. Jame net vaiduoklių nėra”.
Aš dar neprisijungiau. Gal jau dabar nebeverta? Nors visai neseniai interviu 5 Kontinentų TV sakiau manąs, kad Google+ turi potencialą nurungti netgi Facebook.
Atvirai pasakius, nesupratau iš karto. Šiapus Atlanto nelabai žinai žmogus, kas ten kalbama saulėtos Kalifornijos posėdžių kambariuose. Nelabai žino ir arčiau esantys – internete buvo pilna spėlionių, bet nė vienas tekstas neatrodė įtikinamas. Iki šiol tai atrodė visiška nesąmonė, tačiau dabar viskas pradeda po truputį aiškėti.
Aiškėjimas toks: Android telefonų gamintojai nebeatlaiko Apple spaudimo. Jei Google nebūtų nusipirkusi Motorolos, galimas dalykas, kad po metų kitų nebeliktų kam gaminti telefonus su Android OS. Samsung narsiai kaunasi su Apple teismuose, bet vis dažniau ir vis į geresnę salono vietą padeda telefoną su savo Bada (blogų pavadinimų šiais laikais nebebūna…). HTC viena akimi dairosi į HP parduodamą WebOS arba kokią kitą telefonų operacinę sistemą, nes Android telefonų gamyba tampa pernelyg rizikinga. Manote, kad Google nežinojo apie tai prieš mėnesį ar pusantro? O kur dar Motorola grasinimas (nors šis tikriausiai buvo nerimtas) nuo Android pereikti prie Windows?… Visas tekstas >>
Nokia vakar pristatė N9 – telefoną be mygtukų apačioje ekrano. Elegantiška, bet šiek tiek liūdna, nes N9 kelias baigiasi akligatviu – ateityje Nokia ketina gaminti WP7 telefonus.
Deja, „gyvo“ telefono negalėjau pamatyti. Pažiūrėjus video, kilo klausimų: jei braukimas atidaro „namų“ vaizdą, tai kaip verčiami knygos puslapiai? Kaip paslenkamas į kairę išdidintas svetainės vaizdas naršyklėje? Kaip peržiūrima kita nuotrauka albume, kitas CD viršelis grotuve? Kaip valdomi žaidimai, kuriems reikalingas toks judesys navigacijai? Įdomu būtų sužinoti. Iš mačiusiųjų aparatą įspūdžių taip ir nesupratau.
Jei MeeGo yra išties gera ir perspektyvi OS, tai dvigubai liūdna, nes ji šiuo metu tėra tik „planas B“. Gal vertėtų visą kodą atiduoti bendruomenei, kad MeeGo galėtų tapti „linuksu telefonams“? Bet į kokius aparatus tuomet ją diegtume?
Kažkurią čia dieną susimąsčiau, kad kabelinė TV smarkiai skiriasi nuo, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio verslo. Ar netgi nuo laidinio. Mat „kabelininkai“ nieko nesubsidijuoja. Mes jau įpratome, kad telefoną turime gauti „už litą“ arba bent jau su didele nuolaida. O kada kas nors kabelinės TV skrajutėse (įdomu, kad pašto dėžučių šiukšlinimą kabelininkai mėgsta beveik taip pat kaip prekybininkai nekilnojamuoju turtu) jums buvo pasiūlytas televizorius už litą?
Šiandien žmonės gal jau žino, ką rodo kuris kabelinės TV kanalas, bet anuomet „paketus“ žmonėms išstūmė visiškai aklai. Čia vienas tų atvejų, kai dėl vieno ar dviejų pakenčiamų kanalų (kaip vėliau paaiškėdavo), turi pirkti dar 42 kanalus mėšlo. Ir mokėti kas mėnesį. Pageidautina, automatiškai atskaitant iš banko sąskaitos.
Žmonės moka iki šiol. Gal jiems patinka? Aš pats kabelinės TV, išskyrus viešbučių kambarius kelionėse, nesu matęs – tai nežinau. Bet sprendžiu pagal dūzgesį internete. Mūsų vietinės TV dažnai keikiamos, bet minimos. O Fashion TV ar Animal Planet? Nesu pastebėjęs… Nebent Eurosportą.
Tačiau vaikinams ne itin daug liko, todėl gal nevetėtų čia bambėti. Mūsų gi perpardavinėtojai – vis koks litas ar kitas lieka šalyje…
Paskaičiau Tvitery, kad Povilas turi pažvaigždintas neskaitytas 167 žinutes, ir nutariau dirstelėti į saviškes: 137 nuo kovo 23 dienos. Nuo to laiko (ir dar anksčiau) praktiškai neberašau. Kol Nežinau.lt likimas skaistykloje, iš šio tinklaraštuko pasidarysiu užrašinę. Toks jo tikslas ir buvo.
Ta proga, kad paminėjau Twitter – lašas įdomiosios statistikos iš Google Reader žvaigždėtojo archyvo: 50% perskaitomų Twitter žinučių parašo vos 0,05% bendruomenės narių. Labai logiška. Aš iš pradžių rinkau į savo glėbį vos ne visus aptiktus lietuvius (ypač tinklaraščių autorius), bet kai prasidėjo Foursquare robotai, visų žinomų Linux atmainų vardinimas ir pan., teko išvalyti didžiąją dalį.
Tikiuosi, kad ir pats esu išmestas iš daugelio – retai ką nors gero teparašau.
*Atnaujinta: buvau pamiršęs Mashable nuorodą.
Straipsnio antraštė: Daugėja gerai vertinančių Vyriausybės veiklą, mažėja I.Degutienės populiarumas
Tyrimo duomenys:
Lyginant su šių metų sausio mėnesiu teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą padaugėjo nuo 0,3% iki 0,7%.
Neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą padaugėjo nuo 42,4% iki 48,5%.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1%.
Teigiamai vertinančių delta – 0,4%. Neigiamai vertinančių delta – 6,1%. Neigiamai vertinančių pokytis – 15,25 karto didesnis.
Straipsnio antraštė, dar kartelį: Daugėja gerai vertinančių Vyriausybės veiklą, mažėja I.Degutienės populiarumas (pajuodinimas mano).
Bankų svetainės man šiek tiek primena operacines sistemas: naujų funkcijų tenka laukti ilgai, nors „po dangčiu“ tikriausiai nuolat kažkas daroma – labiausiai dėl saugumo. Šį savaitgalį įdiegtas SEB e-banko atnaujinimas pradžiugino keliais man daugiau ar mažiau aktualiais dalykais:
Nieko tokio, nuo ko apalptum iš džiaugsmo, neatsirado, bet „atnaujinimas“ man pasirodė labai naudingas. Įdomu, kada bus kita versija? Pavyzdžiui, su programėle valdyti atsiskaitymus telefone, o gal net be kortelės per NFC?