Statybų kokybė

Kodėl neįmanoma gauti kokybės net įrengiant didžiulius pastatus? Atsakymas labai aiškus – darbus atlieka daugybė įmonių. Pagrindiniai rangovai samdo subrangovus, jie persamdo dar mažesnes įmones ir t.t. Dėl to galų gale rezultatas būna neaiškus, o ieškoti kaltininko būna itin sudėtinga, nes reikia rasti kaltininkus. Tada prasideda sub sub sub rangovų paieška. Tada pasirodo, kad tokios įmonės nebėra. Tokios įmonės atidaromos būtent vieno objekto statybai ir jos paskui nuvedamos iki bankroto, kad nereiktų su niekuo atsiskaityti. Dar gražiau kai pasirodo, kad tokių įmonių savininkai ir direktoriai yra benamiai asmenys, kurių niekur negalima rasti.

Nesvarbu, kad objektas brangus. Uždirbti nori visos grandys. Ir kadangi paskutinė grandis turi atlikti visus darbus ir gauti mažą dalį pinigų, dėl to darbai atliekami pigios darbo jėgos, su pigia įranga ir išeina šnipštas. Tokia praktika Lietuvoje taikoma labai daug kur. Bet kai didelės viešos įstaigos taip statomos, modernizuojamos ir rekonstruojamos kaltų niekas ir neieško, nes visi tų pinigėlių pasistengia įberti ir į savo asmenines kišenes. O kai renovuojami daugiabučiai, kur žmonės ima paskolas tada viskas viešinama, garsinama, ieškoma teisybės. Ir daug statybos bendrovių net nesistengia dalyvauti renovacijos konkursuose. Ką tai reiškia? Tik tai, kad jie nėra tikri dėl atliekamų darbų kokybės ir bijo prisiimti atsakomybę. Nežinau ar visame pasaulyje taip, bet čia viskas pakankamai užknisa. Mašinos nusipirkti negali, namo renovuoti negali. Turi visiems mokėti, bet neaišku iš ko, nes ir uždirbti normaliai čia negali.