Medžių persodinimas

Tree growing in protecting hands

Medžio sodinimas yra keistas procesas, todėl kad medžius sodina vieni, o jais dažniausiai džiaugiasi kiti. Paprasčiausiai medis gyvena ilgiau nei žmogus ir šis procesas lyginant su žmogaus gyvenimu yra itin trumpas. Todėl nauji namų kvartalai atrodo labai liūdnai – kaip gelžbetoninės džiunglės. Ir ne dėl to, kad niekas nenori medžių prie namų. Medžius žmonės sodina, bet jie užaugs tik po daugybės metų. Todėl gudrūs verslininkai sugalvojo išeitį nenorintiems laukti. Didelių medžių sodinimas – tai galimybė pasodinti didžiulį, iki 6 metrų aukščio medį. Dar visai neseniai tai atrodė kaip mistika iš fantastikso skyrelio, o dabar tai jau realybė.

Kaip sako didelių medžių sodintojai – ši paslauga leidžia aplenkti laiką. Nereikia laukti kol medis užauga. Vieną dieną medžio nėra, o kitą jis jau auga Jūsų kieme. Didelių medžių sodinimas atliekamas tiek vegetacijos, tiek ir ne vegetacijos laikotarpiu. Dideli medžiai dažniausiai sodinami konteineriuose, su šaknimis. Arba jie tiesiog iškeliami su dideliu žemės gumulu (kad nenukentėtų šaknys). Tačiau šaknys žinoma aprišamos specialia medžiaga.

Transportuojant medžius į vietą, kur jie bus pasodinti, jie paguldomi, kad transortuojant nenukentėtų jų šakos, lapai, kamienas. Visų pirma tai su 6 metrų aukščio medžiu bus sunku pravažiuoti pro tiltus, viadukus, net virš kelio esančius kelio ženklus. Visų antra, fiziškai labai sudėtinga įtvirtinti medį, kad jis stovėtų vertikaliai. O ir tikslo tam nėra jokio.

Tačiau nors medis ir didelis – pirmaisiais metais jų priežiūra turi būti labai krupšti. Nes persodinimas medžiui vis tiek kelia stresą. Kaip bebuvę – šiek tiek šaknų nukenčia. O jei ir nenukenčia tai jos suvyniojamos ar suspaudžiamos. Ir joms reikia laiko, kad įsitvirtintų naujame dirvožemyje. Taip pat labai svarbu, kad jis būtų pasodintas ta pačia kryptimi kaip buvo (kad į pietus žiūrėtų ta pati medžio pusė kuri žiūrėjo ir seniau).  Jau nekalbant apie tai, kad pavėsyje buvusiam medžiui nederėtų būti pasodintam saulės atokaitoje. Ir atvirkščiai – jei medis buvo pasodintas saulėtoje vietoje tai tamsioje vietoje jis labai greit nuskurs. Juk fotosintezės veikimui būtinas reikalavimas – šviesa. Jau net visiškai ignoruojant faktą, kad skiriasi dirvožemių rūkštingumas, veikliosios medžiagos, bakterijų, mineralų, trašų kiekis.

Kadangi šaknų sistema nebus išsivysčiusi taip kaip daugybę metų augusio medžio – jam bus daug sunkiau gauti reikiamą drėgmės ir mineralinių medžiagų kiekį. Dėl to reikalingas ir nuolatinis medžio laistymas ir tręšimas. Nors senoliai ir nesuprastų, kam reikalingas medžio laistymas, lygiai taip pat jie nesuprastų kaip įmanoma persodinti didelį medį. Jei jau medį ryžtamės pergabenti iš vienos vietos į kitą ir jį persodinti – ryžkimės ir priežiūrai. Nors tai daugeliui turėtų būti ir taip aišku. Kadangi medžio persodinimas, pergabenimas ir priežiūra reikalauja didelių pajėgumų, tai automatiškai brangiai kainuoja. O niekas nenori brangiai sumokėjęs prarasti savo medį.