RESTAURUOTI VINTAŽINIAI IR SENOVINIAI BALDAI
Vintažiniai ir senoviniai baldai čia atsiranda ne iš katalogo, o iš kažkieno namų. Randame senovinį baldą, kuris dar turi gerą konstrukciją ir tikrą medieną, išardome jį, nušlifuojame ir grąžiname į gyvenimą — su visomis žymėmis, kurias jam paliko penkiasdešimt metų.
Dirbame Vilniuje, dviese. Tas pats principas, kaip ir su akmeniu: nepradedame nuo brėžinio, pradedame nuo to, kas jau yra.
KUO VINTAŽINIAI SKIRIASI NUO ANTIKVARINIŲ?
Vintažiniu laikomas baldas, kuriam maždaug nuo 20 iki 100 metų. Antikvariniu — tas, kuriam daugiau nei 100 metų, ir jo vertę dažnai lemia amžius bei kilmė, o ne tinkamumas kasdieniam naudojimui.
Praktinis skirtumas pirkėjui didesnis, nei atrodo. Antikvarinis baldas neretai yra objektas, kurį saugai; vintažinis — daiktas, kurį naudoji. XX amžiaus vidurio komoda buvo suprojektuota kasdieniam gyvenimui, ir po restauravimo jam tarnauja toliau.
Mums amžius nėra atrankos kriterijus. Sprendžia konstrukcija: ar mediena masyvas, ar jungtys sveikos, ar baldą galima grąžinti į kasdienį naudojimą nepaverčiant jo eksponatu.
KĄ REIŠKIA „MID CENTURY" BALDAI?
Mid century yra 1940–1970 metų laikotarpio dizainas: švarios linijos, plonos kojos, tikmedis arba ąžuolas, jokių ornamentų. Lietuvoje tokių baldų išliko daug, nes tuo metu jie dar buvo gaminami iš masyvo, o ne iš plokštės.
Būtent dėl to šio laikotarpio baldas dažnai vertas restauravimo, o devintojo dešimtmečio — nebūtinai. Atidarius pirmą stalčių matosi iš karto: masyvo briauna arba faneruotos plokštės sluoksniai.
Retro baldais dažnai vadinamas tas pats laikotarpis, tik žiūrint iš stiliaus, o ne iš amžiaus pusės.
KOKIUS BALDUS RESTAURUOJAME?
Imame senovinius baldus iš medžio masyvo, kurių konstrukcija dar sveika — komodas, stalus, kėdes, spinteles. Svarbiausia ne amžius ir ne stilius, o tai, ar po sena danga yra ką gelbėti.
Pirmas dalykas, kurį tikriname, yra pjūvio briauna. Masyvas restauruojamas, faneruota plokštė — ne: kai jos danga prasitrina, po ja nieko nėra.
Antras — jungtys. Atsilaisvinusias galima perklijuoti, supuvusias arba anksčiau perdirbtas dažnai nebe.
KAIP VYKSTA RESTAURAVIMAS?
Baldą išardome iki atskirų dalių, nuvalome seną dangą, perklijuojame atsilaisvinusias jungtis ir šlifuojame rankomis. Paskui alyvuojame trimis sluoksniais, tarp jų vėl šlifuodami.
Mašina greičiau, bet ji nulygina briaunas, ir baldas pradeda atrodyti kaip kopija. Rankomis lieka tai, kas jį daro senu.
Įvertinimas — tikriname konstrukciją, jungtis ir ar mediena masyvas
Išardymas — baldas išardomas iki atskirų dalių
Senos dangos nuėmimas — nuimamas lakas, dažai arba politūra
Jungčių atstatymas — perklijuojama, kas atsilaisvinę
Šlifavimas rankomis — be mašinos, kad liktų briaunos
Alyvavimas — trys sluoksniai su tarpiniu šlifavimu
KODĖL ALYVA, O NE LAKAS?
Alyva įsigeria į medieną ir maitina ją iš vidaus, o lakas sukuria plėvelę paviršiuje. Skirtumas pasimato po kelerių metų: subraižytą alyvuotą paviršių galima pataisyti vietoje, o pažeistą laką tenka nuimti ir perlakuoti visą baldą.
Senam baldui tai dar svarbiau. Mediena, kuri kvėpavo penkiasdešimt metų, po laku pradeda elgtis kitaip — plyšiai atsiranda ten, kur anksčiau jų nebuvo.
Tą patį principą taikome ir ąžuolo gaminiams savo dirbtuvėje.
KUO RESTAURUOTAS BALDAS YRA GERESNIS UŽ NAUJĄ?
Jis padarytas iš medienos, kokios šiandien naujame balde už tuos pinigus nerasi — masyvo, o ne plokštės su faneruote. Ir jis jau įrodė, kad laikosi: baldas, išgyvenęs penkiasdešimt metų, greičiausiai išgyvens dar tiek.
Antras dalykas paprastesnis. Vienas senas baldas šiuolaikiniame kambaryje veikia kaip akcentas, nes jis vienintelis turi istoriją — visa kita nupirkta tais pačiais metais.
Svarbu neperkrauti. Du ar trys seni daiktai viename kambaryje pradeda atrodyti kaip komisas; vienas atrodo kaip sprendimas.
© 2026, Vienas toks
KŪRINIAI
Suoliukai · Kavos staliukai · Šviestuvai
APIE
Apie mus · Tinklaraštis · Kontaktai
SUSISIEKITE
info@vienastoks.lt · +370 679 51552 · Vilnius